7. void of metamorphosis

Iš lovos išlipau 15h, rodės, galva sporgs, buvau nusprendus, kad reiktų palavint savo receptorius ir nusipirkus balto vyno, atšaldžiau, pasiryžau mėgautis. Vis dėlto, nuo kiekvieno gurkšnio veidas savaime susiraukdavo, same old same old, tai tiesiog sumaišiau su limonadu (:D), man dar iolika, turiu teisę mėgti cukrų šviežią, o ne surūgusį. Tai išriedėjau pabėgiot, pagaliau įsitikinau, kad tas nuošalesnis tesco turi labai gerų reduced prekių ir daug. Nusipirkau už 1.00 0.25 svaro egg noodles, riešutų ir grįžau namo. Mano kambarys gryna kiaulidė, prižadu šiandien (arba rytoj) viską susitvarkyt, bute vyksta akcija, suestetinkime namus. Šiek tiek diktatoriška bučiokė, su kuria bičiuliautis nesiruošiu, bet visai gerbiu jos gyvenimo būdą, surašė virtuvės taisykles, perstumdė baldus, su kita pripirko žvakių, krepšių, šiukšlių dėžių, lentą ir kreidelių(...) ir nors dabar turėsiu mokėt už visą tai 4 pinigus (taip, dėl tokių dalykų gan skrudžinu), išties namai jaukesni. Vistiek svarbiausias poveikis tas, kad noriu savo kambarį padaryt vieta, kur užtikrintai jauku būt. Blogo smoltokas.
  Sėdžiu bibliotekoj, pačiam gale salės, kad jei ką niekas nematytų (nors šitie žemes pardavę studentai net žiūrėdami nematytų, eh, užsienis), kad atėjau čia visai ne mokytis ar skaityt, kad ne esė rašau, o skrolinu tumblerį, rašau emeilus, čatinu feisbuke ir rašau blogą. Ir man tai dabar labai patinka. Pasiėmiau paskaityt visokių knygų iš beribių lentynų. Čia šiaip viena geresnių strategijų, kaip sužinot, kas įdomu: atėjus į biblioteką, švaria galva nieko neieškant eit pro lentynas ir imti knygas, kurios domina. Dažniausiai perskaitau po vieną puslapį iš jų (ir tai jei atsiverčiu), nes tada tai gali mestelti kokią be galo neįkainojamą (na, tau ta prasme) idėją, kuri užpildo 100kart kaip traktatas apie šiaip kokias nors bendras tiesas. Dabar paimiau, Froido An Outline of Psychoanalysis, kažkokią mažą Magic. A very short introduction (:D) ir Nyčės Beyond good and evil. Labai ieškojau kažko apie mental illness, bet pakankamai įdomaus neradau. Bet viskas baigsis tuo, kad dar pratarčialinus čia, grįšiu namo ir žiūrėsiu serijas apie santykius Niujorke ir man negėda, nes šitas daiktas mane labai moko, kaip net ir būdama arklio veidu, pagrindinė herojė sugeba turėt kažkokio užtikrintumo ir tada tas arklio veidas nebekrenta į akis, pasidaro antraeilis ir t.t. Kitaip tariant, mokausi savivokos niuansų.
  Gavau darbą ir tikiuosi, kad su juo viskas bus labai labai gerai, nes prižadu padaryt viską, kad man ten būtų gerai. Rytoj eisiu į pirmą treiningą, džyy kaip gerai. Labiausiai eksaitinantis dalykas yra, kad galėsiu matyt tuntus skirtingų žmonių akis į akį, kokie kloniai kūrybiniams asmenybiniams potepiams. Kadanors
  Neiškenčiau, parašiau tėčiui normalesnį laišką, raginu mest susmirdusius darbus, kurių abu nekenčia ir t.t. Ko gero, nieko nepešiu, bet ką, visai smagu išrašyt ką išties manai. Kaip nors gal ir jie pradės judėt kažko link. Nesvarbu ko, tiesiog judėt ffs.
  Filosofijos tutorius italas Andrea pradžiugino visus, kad visi surinko daugiau nei 40% iš esė. Tai visai smagu ir ramu, jei tik antras vertintojas x nepašiks, tikiuosi ne.
  Šiandien kopdama į neesantį mašina generuojamą kalną ir žiūrėdama pro langą į kažką, ką matai mieste su gamta pro langą, vėl galvojau apie užsipildymą ir t.t., nusprendžiau, kad kaskart, kai dėl kažko darytųsi neryžtingu, reikia trumpam nusikelt tarkim 5 metais priekin ir pagalvot iš tos pozicijos į save dabar ir kaip nelogiška būtų kažko nedaryt dabar. Bandysiu pritaikyti.
  Sapnavau, kad kažkur keliauju su pažįstamais kažkokiais žmonėm, vėl močiutės namai (kiek galima, turėtų gražaus pasiknisimo psichoanalitikai mano vaikystėj pas močiutę, matyt), tada sutinku kažkokį aukštą čiūvą, ant kurio kaktos parašyta 'man ant kitų px' ir puikiai su juo sutariu, nusiperkam bilietų 55 ir 56 vietas, mano nuostabai ten ne autobusas, o kažkokia bene teatro salė, iš kitos pusės šalia manęs niekas nesėdi (:D), keista dar tai, kad jo šukuosena absoliučiai ne tokia, kokią kadanors skaityčiau 'opa!'. Ir vėl viskas sukasi apie tą vidinį savivokos šūdą.

  Vis dar nežinau, kokios muzikos klausyt, tiesiog įsijungiu jutube Sinatros dainų pleilistą, manęs visiškai nekąso, užtat nereik tyloj sedėt. Krizė, gi 'you are what you listen to'. Reikia gal rast laiko muzikos medžioklei. Ne gal.
  Blemba, tiek daug dalykų yra, ką daryt, kodėl tada šeštadienį pusę dienos tokia tuštuma galvoj?
  __