Ėjau namo iš bibliotekos gūdžioj škotiškoj nakty, matės snigo, asfaltas ir žolė padengti slidžiu žliugaus sniego sluoksniu. Krypuodama, kad neišsitėkščiau, pasukau galvą šonan, palei indų restorano duris gulėjo vieniša dežė, pilna paliktų daržovių ir kuskuso plastikų. Keliskart apsidairiau, sakyk, tipiškas neužtikrinto pasisekimo gestas, štai mano naktipiečiai, tokie šiukšliškai paslaptingi. O kodėl? Nes šiandien prisipirkau batų ir nusprendžiau, ko noriu iš gyvenimo. Taip visai netikėtai užklupo šitas dalykas. Kaip lauktas atsakas: nieko neįtikini sakydamas, kad nesi patenkintas dabartimi, jei nepateiki plano ar alternatyvos. Kadangi neįtikini, pats esi neužtikrintas ir taip tik blogyn blogyn su vėjeliu. Todėl dabar pagaliau tikiu, kad radau kryptį ar tai tiksliau linkmę. Ir pagaliau porą direkcijų, kuriomis išties manau bus gera riedėti.
Dabar tikslu siekti, kad viskas išeitų logiškai, teisingai ir nieko nebaudžiančiai, bet svarbiausia, kad nebe tiek svarbu kur, kokioje erdvėje, svarbiausiu tampa pats faktas, pats objektas. Ir tuomet visa, kas mane domina galima sulieti į vieną, sukombinuoti, sudėlioti tokį gyvenimą, kokio noriu.
Jau visai greit bus metas keltis į darbą.
Ir viskas pagalia realu.
Žinau, kad greit ateis ir visi kiti faktoriai.
Svarbu neužstrigt kokioj nors vietoj.
Ne euforija ar aklas džiaugmas, ne mirštančio kvailio viltis, tiesiog
atsakymai.
__
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą