Šoki šoki šoki, parkrypuoji namo, griūni į lovą, žinai, kad niekas neknis proto, nereik nieko apgaudinėt (ypač savęs), prisisapnuoji nakties tęsinį ir ačiū kažkam, kad tik prisisapnavai ir jau mokaisi suderinti blaivybės idėjas su apsvaigybės idėjom, cheers! Atsikėlęs darai ką nori, pataluose pusryčiauji ir žiūri kokį gerai suregztą šou, pasportuoji, apsižvalgai fakin osom bibliotekoj, užsiregistruoji pas daktarą, nusiperki pirmą knygą už bliamba vos ne 50 svarų (būtinai naują sakė jie). O va pakeliui namo sauja tikrai žiauriai kietų britų ir kurgi dėsies jei neprisijungsi prie dieninių linksmybių (aišku viena mergaitė baliuj slibinų :D) Ir neskaičiuoji laiko, kątik buvo 5, dabar jau 2, miestas išvaikščiotas, neaiškus kiekis butų aplankyta, klube prisišokta, atvirumo valandėlių apturėta, susigėsta, komplimentų gauta, šūdo neprisidirbta! "Osteya" sako jie. Tebūnie :D Ir vėl stačiai lovon, ir pusryčiams netikėtai pagaliau rasta ruginė duona, paskrudinta, lašiša ant viršaus, vyšniniai pomidorai ir angliška arbata. Tai taip žiauriai nestabilu ir neužtikrinta, atsitiktinumai ir tiek, bet šiuo metu pagaliau taip gerai, laikas lekia, nespėji žiūrėt. Ir taip, būna kraupiai baisu, kas antra minutė siaubingai kraupi, iš įpratimo rietiesi į savo komfortabilų nepasiekiamą kiautą ir kaskart protu turi priverst save neužstrigt ir negalvot. Aš nežinau, kaip bus, kai prasidės studijos, ir vis dar nežinau, kokio darbo norėčiau po jų, kur gyvent ir t.t. Ir negalvoju nieko apie kas buvo Lietuvoj. Kaip per rimtai į viską žiūri ten. Šiandien eisiu į kažkokią audition, nors nežinau kaip skambės balsas po tokios daugiadienės terapijos. Man gera, bet jau noriu darbo. Ir nesuknist on-going dalykų.
__
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą