tvirtieji žandikauliai

Ko gero, niekados neprisiversiu dirbt šeštadieniais, kad ir kokio svarbumo reikalai ant nosies. Buvau visai nuoširdžiai pasiruošus mokytis (bet ką daryt, kad tik ne namie - šitas dalykas vis išlieka, ką padarysi, ištversiu), bet vietoj to prasedėjau ir prapiešiau gal pusantros valandos. Po to dar prasedėjau vėl geroj kompanijoj ir vėl nuramino socializacija - kaip nupūsta rytinė desperacija, bet kaip ji užpisa, norėčiau ją sugyvint, tada užmušt lėtai ir skausmingai. :D

Bet vis ir vis jaučiu didesnį kaifą pasakyt dalykus.

Sunkiais keliais, bet įdomiais.

 

Taigi, nx kaip myliu vyrus, įvairiausiuose kontekstuose ir įvairiausiomis formomis.
__