oi

Rytoj dainavimo finalas. Vis rodos, kad čia poch viskas čileks, bet visądien baladojas galva, gal dar todėl, kad neprisiverčiau nei sąsiuvinio atsiverst, o jau ant nosies baigiamieji reikalai, visas dar kol kas tik potencialus išvykimas, ar išgyvensiu iki tol ir ten, kaip gyvent dabar, o lordai milordai dievai pasmerktieji, ką daryt, kai iš viso savęs myli kažką, ko dar negali suformuot nei realybėj, nei mintyse, kitaip tariant nieką, gal čia toks ir visas kampas, kad tai tiesiog vieta, į kurią pats pasirenki kažką įsileist; nieko nežinau ir nesuprantu - tik dabar atrodo, kad visą laiką torčinu pseudo pasauly, kažkokiam sapnų, pasakų, reklamų, filmų, receptų, apsvaigimų, mokslo teorijų kratiny, nieko asmeniško, viskas skolinta; bet - bet - pirma užbaigt, tada KAŽKĄĄĄ