Būsiu savarankiška, pasakiau sau ir vėl nieko nebepagaunu.
Eiti - veiksmas, kuriam reikia gana nedaug pastangų, na, išjungus visas kitas žmogiškas funkcijas, kurios reikalauja energijos, tai yra dalykas be miego, kurį gali palikt kaip vienintelį įjungtą. Tai aš niekada nesustoju; visada tiesiog apsisuksiu ir nueisiu - čia būna tas ekspromtinis sprendimas, kuris nuo visko atriboja.
Norėčiau dabar iki sutraiškymo ką nors apkabint nx
Gi visiem nepriklausomai nuo jų sekmės ir pan. būna ir linksma, ir xjova, taip? Viskas tiesiog skirtinga, taip?
Dabar norėčiau, kad būtų dievas, būtų galima jam melstis ir jis viską tvarkytų už kitus, ant nieko nepyktų ir leistų užgriūt ant kito sulaužant juos abu, kad po to abu galėtų išgyti naujai ir visai nepriklausyti kažkuo nuo vienas kito, tiesiog dalintis faktu ir riedėti toliau kur papuls. Man, pavyzdžiui, visada baisu, jei ką nors darau nenormaliai, tai ne todėl, kad šiaip nenormalu rodos normalu, o nes man žoskai baisu.
Kaip man nachui baisu
__
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą